Garsiausios pilvo šokio šokėjos
Pati seniausia egiptiečiams žinoma rytietiškų
šokių šokėja buvo Shooq. Ji pasiekė savo karjeros kulminaciją 1871m. ir
po to daug Egipto šokėjų sėkmingai sekė Shooq pėdomis.
Badia Massabni, Hekmet Fahmy, Beba Ez-eddin,
Amina Mohammed, Taheya Carioca, Samia Gamal, Hajar Hamdy, Naima Akif, vėliau
atėjo mažiau žinomos pilvo šokio žvaigždės - Najwa Fouad, Nahid Sabri, ir vėl
pirmo ryškumo žvaigždės - Suhair Zaki bei Egipto baladi šokėja - Farida Fahmi.
Tai buvo labai garsios šokėjos, žinomos ne tik
Egipte, bet ir už jo ribų. Šiame puslapyje mes pateikiame trumpas šių šokėjų
istorijas.
Shafiqa Al-Qibtiyya
 Shafiqa
Al - Qibtiyya buvo pirmosios egiptietės pilvo šokėjos Shooq mokinė. Ji gimė 1851
m Shobra priemiestyje Kaire ir pabėgo iš namų būdama dvylikos. Pirmiausiai
pasirodydavo folkloro šventėse ir festivaliuose. Shafiqa tapo garsiausia Egipto
šokėja kai mirė jos mokytoja Shooq. Shafiqa gerbėjai turėjo įprotį mesti
auksines Egipto monetas po jos kojom. Apie ją buvo sakoma, kad ji šoka dėvėdama
batelius su aukso kulnais. Shafiqa Al-Qibtiyya jau buvo legenda XX amžiaus
trečiajame dešimtmetyje. Shafiqa gimė konservatyvioje ir kuklioje koptų šeimoje.
Tėvai mirė kai Shafiqa vis dar buvo labai jauna. Ištekėjusi ji gyveno sunkiomis
sąlygomis ir siekė jas pagerinti šokdama.
Ji buvo nepaprastai graži
ir talentinga ir šokdama "El dorado"
naktiniame klube pasiekė šlovę. Ji buvo pirmoji atlikusi kandelabra (candelabra)
šokį. Ir dar daugiau, šokdama su tomis žvakėmis ant galvos ji sugebėdavo
atlikti špagatą. Jos gerbėjų tarpe buvo tiek ministrai, tiek kiti įtakingi
žmonės.
Jos karjera taip pat
žymėjo garsiausių Egipto šokėjų eros pradžią. Garsios šokėjos, kaip Shafiqa
Al-Qibtiyya atidarydavo savo klubus (salah). Shafiqai priklausė
"Alf Leyla" arba
"1001 nakties" klubas.
Shafiqa tapo labai
turtinga ir šoko avėdama auksinius batelius, bet ji buvo labai išlaidi, tad
pinigai greitai baigdavosi. Beje, jos kostiumas nebuvo panašus į daugelio
kolegių, kurios po 30 metų tapo žvaigždėmis. Shafiqa tapo priklausoma nuo
kokaino ir mirė perdozavusi 1926 m.
Apie Shafiqa buvo
sukurtas filmas. Pavadintas "Chafiqa Al-Qibtiyya",
tai yra "Koptė Shafiqa"
režisieriaus Hassa El Imam pastatytas 1963 metais filmas pasakoja šios
legendinės rytietiškų šokių šokėjos istoriją. Filme vaidino Hind Rostom,
Hassan Youssef, Zizi El Badrawi.
Vertimas - Almantė Jugulytė. Redakcija -
Ilona Seredochienė
Badia Masabni
 Badia Masabni, rytietiško šokio
krikštamotė, gimė Libane, tuometinėje Sirijos dalyje. Ji atkeliavo į Egiptą XX
a. pradžioje ir užsidirbo pragyvenimui iš aktorės-dainininkės profesijos. Po
keleto metų Kaire, tuometiniame Vidurio Rytų pasilinksminimų industrijos centre,
ji atidarė pirmąjį Egipte muzikinį klubą. 1926 m. Badia pavadino savo kabaretą
"Opera Casino". Tai buvo oficialus pavadinimas, tačiau jis taip pat buvo žinomas
kaip "Badia Casino" arba "Madam Badia Kabare". Naktinis klubas siūlė
lankytojams įvairių linksmybių: dainavimą, šokius, o kartais komiškus vaidinimus
bei magų pasirodymus. Badia įrengė savo klubą pagal Europos kabaretų modelį,
siekdama pritraukti ir Vidurio Rytų bei Europos turistų, kurių vis daugėjo
Egipte, auditoriją. Jos kazino iš tiesų pradėjo traukti įvairią publiką iš viso
pasaulio. Tačiau tai buvo daugiau nei paprastas kabaretas tai buvo populiarus
Kairo socialinis centras, dažnai lankomas "le beau monde" bomondu miesto
"grietinėle". Be to jis
siūlė specialias programas vien moterims, tokiu būdu padarydamas jų viešus
pasilinksminimus prieinamais ne tik privilegijuotosioms. Komikai, tokie kaip
Assyrian Naguib al-Rihani, taip pat turėjo savo numerius Badia scenoje. O Rihani
alias
"Kesh-Kesh Bey" tapo vieninteliu Badia vyru.
Vienas iš didžiausių Badia indėlių
į rytietišką šokį buvo tai, kad ji prikėlė šį šokį iš tradicinio shaabi, arba
populiaraus šokio lygmens. Iki tol šokėjos rankų judesių repertuaras buvo
ribotas, jie buvo atliekami tik ištiesiant jas į šalis. Tuo tarpu Badia papildė
šį repertuarą rankų pakėlimu į viršų, virš galvos ir plastiškesniais judesiais,
vėliau žinomais kaip
"gyvatės rankos" naudojimu.
Be to Badia Masabni išmokė šokėjas ne tik naujų rankų laikymo manierų, bet ir
šokio metu išnaudoti didesnę erdvę scenoje. Iki tol Ghawazee ir Almeh šokiai
buvo atliekami beveik viename taške. Dabar šokėjos turėjo išnaudoti visą sceną,
kuri buvo didesnė nei ta, prie kurios jos buvo įpratę. Iki tol tradicinės
šokėjos daugiausiai improvizuodavo, o Badia Masabni pirmoji pradėjo naudoti
šokio choreografiją. Kadangi publika salės gale negalėdavo matyti smulkesnių
judesių, pasirodymams pradėtos naudoti butaforinės detalės, tokios kaip skara.
Galbūt šiam žingsniui ją įkvėpė Izadoros Dunkan (1877-1927 m.) pasirodymai
Paryžiuje. Šokis su skara atrodė efektingesnis toliau esančiai auditorijai.
Tiesa sakant, skaros ir dviejų dalių žvyneliais siuvinėto kostiumo naudojimui ją
įkvėpė Holivudo filmai - apie tai galima spręsti iš pilvo šokio muziejuje
eksponuojamų to meto filmų plakatų.
Kita puiki madam Masabni idėja buvo
įjungti profesionalius klasikinės muzikos atlikėjus į tradicinį riqq, derboukka
ir ney arba zurna grojančių muzikantų ansamblį. Taqsim arba muzikos
improvizacija pakeitė aiškų maqsoum arba baladi ritmą. Taqsim buvo atliekama
mušamaisiais grojant taip vadinamą shiftetelli al wahda attawilla arba dar
kitaip masmoudi lėtą baladi ritmą. Shiftitelle ritmas buvo ne tipiškas
egiptiečių, bet greičiau rytietiškas ritmas, atkeliavęs šilko keliu iš centrinės
Azijos į Turkiją bei Graikiją, tuometinę Osmanų imperiją. Dėl silpnesnio
shiftetelli garso, kiti instrumentai galėjo būti ryškiau išreiškiami
improvizacijos dalyse. Be mušamųjų, orkestrą sudarė keli papildomi smuikai,
violončelė, oud ir akordeonas. Kompozicijos tapo kur kas sudėtingesnės, todėl
judesiai turėjo atitikti muziką. Muzikinės improvizacijos įkvėpė šokėjas atlikti
šou, kuris patiko ir vakarietiškai ir rytietiškai publikai. Visi šie
elementai pradėjo performuoti pilvo šokį į raqs sharki arba rytietišką šokį.
Pavadinimą "pilvo šokis" sugalvojo XIX a. prancūzų keliautojas, kuris pamatė
neįprastus ghawazee klubų judesius ir aprašė juos savo kelionių užrašuose
pramindamas "danse du ventre" arba pilvo šokiu. Vėliau šis pavadinimas įgavo
platesnę prasmę.
Badia Masabni savo legendiniame
kabarete 1930-1940 m. išugdė dvi įtakingiausias ir naujoviškiausias
rytietiško šokio atlikėjas: Taheya Carioca ir Samia Gamal, kurios tapo
garsiausiomis šokėjomis XX a. viduryje.
Vertimas - Agata Kairytė. Redakcija -
Agnė Petrovskienė
Beba Ezz Eldin
 Beba
Ezz Eldin gimė 1910 metais. Savo karjerą ji pradėjo Beirute. Beba buvo daugiau
nei žavinga pilvo šokėja, kuri išgarsėjo 1930m. Jos populiarumas dar labiau
išaugo ketvirtame - penktame dešimtmetyje. Apie šią gražią šokėją žinoma nedaug.
Dauguma jos gyvenimo faktų išliko paslaptyje. Bebą dažnai buvo galima pastebėti
tarp Kairo aukštuomenės narių. 1941 m. ši pilvo šokio žvaigždė uždirbdavo 1500
EGP (apie 520 tūkst. Lt) per mėnesį.
Iki šių dienų išlikusioje nuotraukoje matyti, kaip ji šoka viename
iš savo garsiųjų iškilmingų vakarų, kurių metu ji užmezgė reikiamus ryšius ir
atidarė savo naktinį klubą. Jos vardas buvo paminėtas ir vieno iš užsienio
ambasadorių, žiūrėjusių jos pasirodymą, banko sąskaitoje.
Ji buvo viena iš garsiųjų Kairo
numylėtinės, šišą (vandens pipkę arba kaljaną) rūkančios linksmintojos, Opera
Casino savininkės Badiaos Masabni, pilvo šokio žvaigždžių. Beba Ez Eldin buvo
ne tik garsi pilvo šokėja, bet ir Egipto patriotė, kovojusi prieš britų
kolonizaciją.
Prieš palikdama Egiptą ir sugrįždama į Siriją, savo naktinį klubą "Opera"
Badia Masabni pardavė Bebaai. Nuo to laiko Beba turėjo nuosavą naktinį
klubą-kazino, kuriame labai mėgo lankytis Kairo aukštuomenė. Daug pinigų ji
uždirbo samdydama kitas šokėjas. Bebaos klube pasirodydavo tokie dainininkai ir
aktoriai, kaip Souad Mekawy. 1950 m., sulaukusi keturiasdešimties metų, Beba
žuvo autoavarijoje.
Vertimas - Agata Kairytė. Redakcija -
Lina
Jankauskaitė
Hekmet Fahmy
Hekmet Fahmy buvo garsiosios
aktorės Aziza Amir dukterėčia. Savo karjerą ji pradėjo gastroliuojančiose
trupėse. Hekmet Fahmy šoko Musoliniui, Hitleriui ir kitiems Vokietijos
lyderiams Atrojo Pasaulinio karo metais. Būdama tikra egiptietė, Hekmet
Fahmy naudojosi savo žavesiu šnipinėdama britų karininkus. Jai padėjo
Johannas Eppleris.
 Eppleris
buvo pagrindinis vokiečių inteligentijos patikėtinis Kaire. Jis gimė
Vokietijoje, bet užaugo Aleksandrijos uostamiestyje. Epplerio įtėvis buvo
egiptietis, taigi ir savo įsūnį jis užaugino tikru egiptiečiu. Vėliau
Eppleris pasivadino Husseinu Gafaaru. Jis sukinėjosi Egipto aukštuomenės
sluoksniuose, draugavo su karaliumi Fuadu ir princu Kemalu. 1942 m.
Vokietijos karinė žvalgyba nusprendė išsiųsti jį šnipinėti į Kairą.
Vieną kartą, Kaire, Eppleris
suklastojo savo asmens tapatybės dokumentus ir išsinuomojo jachtą Agouzaoje,
kurioje jis apsigyveno su Hekmet Fahmy, tariama savo mergina, garsia pilvo
šokėja, kuri tuo metu dirbo "Kit Kat" kabarete. Ji buvo tarpininkė, padėjusi
jam išsaugoti glaudžius ryšius su keliais britų karininkais. Kartu jie rinko
informaciją, kuri galėjo būti perduota Rommeliui. Į savo jaukiąją
vietelę garsioji pilvo šokėja priviliojo keletą aukštų britų karininkų ir
išgavusi naudingos informacijos, perdavė ją vokiečiams.
1942 m. Hekmet Fahmy buvo apkaltinta šnipinėjimu vokiečiams ir dvejiems
metams įkalinta. Po karo, 1946 m., ji sukūrė filmą "Almotasharidah".
Vertimas - Agata Kairytė. Redakcija -
Lina
Jankauskaitė
Taheya
Carioca arba Tahiyya Karioka
 Egipto
pilvo šokėja Taheya Carioca (Ismailija, 1915 - Kairas, 1999) šoko daugumoje
arabų valstybių ir vaidino daugelyje Egipto filmų kartu su garsiais arabų kino
aktoriais ir dainininkais, tokiais kaip dainų kūrėjai Mohamed Ahdelwahab
ir Farid Al Atrache.
Tėvų pavadinta vardu Abla bint Muhammad Karim
(arabų kalboje žodis "bint" reiškia kieno nors vaikas), Taheya Carioca tapo
viena iš rytietiško šokio legendų. Muhammad Karim jos tėvas perdavė jai du
dalykus: savo meilę menams ir didelį vedybų skaičių. Jos tėvas vedė 7 kartus, o
vėliau Taheya oficialiai padvigubino šį skaičių! Taheya mokėsi Ivanovos šokių
mokykloje prieš persikeldama į Mohammed Ali gatvę, Brodvėjaus atitikmenį Kaire.
Ji buvo pavadinta Carioca dėl braziliškos sambos, kurią ji šoko savo karjeros
pradžioje 1930-iais Badia Massabni kazino. Pakerėta braziliškų ritmų ji
paprašė savo derbeki (būgnininko) Zaki pagroti panašius ritmus su tabla. Mohamed
Ahdelwahab grojo savo sukurtas kompozicijas, o Taheya panaudojo Lotynų Amerikos
ritmus pasirodymuose. Nuo tol ji tapo žinoma kaip Taheya Carioca, o
būgnininkas, kaip Zaki Carioca.
Konkurencija Badia kabarete buvo sunki, ypač
prieš Samia Gamal, kuri taip pat jame šoko nuo savo karjeros pradžios.
Cariocaos pasirodymai dažniausiai
tęsdavosi apie 20-25 minutes. Taheyaos populiarumas 1930-1940 m.
laikotarpiu išaugo taip greitai, kad net tuometinis Egipto karalius Farouk
pakvietė ją šokti į savo jubiliejų. Jos stilius labai skyrėsi nuo konkurentės
šokėjos Samia Gamal. Pirmasis Taheya Carioca filmas "La Femme et le Pantin"
pradėjo jos kino karjerą 1935 m. ir nuo tol buvo sukurta daugiau nei 120 filmų,
neskaitant teatro pjesių ir TV muilo operų. Kino, o vėliau televizijos
pagalba Taheya tapo gerai žinoma kiekvienam arabui.
Taheya buvo labai ryžtinga moteris. Ši savybė
nulėmė jos sėkmingą karjerą sunkiame Kairo pilvo šokio scenos pasaulyje. Tačiau
ji taip pat buvo neabejotinai puiki šokėja. Dar niekas jai neprilygo iškalba,
gestais ir ironišku flirtu. Ji paliko savo šeimą Ismailijoje po ginčo su tėvu,
būdama 12 metų ir išvažiavo traukiniu į Kairą. O sulaukusi 31 m. ji jau tapo
gyva rytietiško šokio legenda.
Carioca buvo ištekėjusi 14 kartų. Jos vyrų sąraše buvo
garsus aktorius Rushdi Abaza ir dainininkas Muharram Fuad.
Kaip ir Samia Gamal, ji taip pat buvo ištekėjusi
už amerikiečio, kuris priėmė Islamo tikėjimą ir išsivežė ją į JAV. Tačiau
vedybos trūko neilgai, ji pasiilgo Egipto, neprisitaikė prie kultūrinių
skirtumų, todėl išsiskyrė su vyru ir sugrįžo į Egiptą. Vėliau grįžo prie
ortodoksinio islamo. Tai buvo posūkis, kurį šokėjos rinkdavosi brandžiame
amžiuje, palikdamos užmarštyje savo nenusisekusį vedybinį gyvenimą ir kitas
problemas.
Taheya tapo garbinama Dievaite rusėms,
amerikietėms, vokietėms, ukrainietėms, italėms, armėnėms, olandėms ir
prancūzėms. Visas jas traukė Taheyaos neprilygstamas žanro meistriškumas.
Taheya Carioca tapo įkvėpimo šaltiniu visai naujų šokėjų kartai.
Taheya Carioca
mirė nuo širdies smūgio, 1999 rugsėjo 20 d., sulaukusi 79 metų.
Mažai žinoma apie Taheyaos pasirodymus su
kalaviju, todėl retai kur galima pamatyti šokančios su kardu Taheya Cariocaos
nuotrauką.
Šokis su kardu tapo labai populiarus vakaruose
nuo 60-jų, ypač Šiaurės Amerikoje. Nors šis šokis taip pat buvo ir Tuniso pilvo
šokio dalimi. Šokis su durklu ir kalaviju primena dykumų kultūros palikimą. Kai
kurie keliautojai iš Vakarų, pabuvoję Egipte ir Libijoje aprašė šokį, kuriame
kardas užėmė ypatingą vietą. Vienas šokis buvo atliekamas aplink smėlyje
įsmeigtą kardą. Šokėja juda aplink kardą ir tam tikru momentu padeda savo kaktą
ant smaigalio ir suka ratus aplinkui kardą. Tačiau pasibaigus šokiui ant jos
kaktos nelieka jokių žymių...
Taheya Carioca šoko Egipto karaliui Farouk, taip
pat ir kitiems karaliams, sultonams bei prezidentams. Moterys iš viso pasaulio
atkeliaudavo mokytis iš jos, o savo energingu šokio stiliumi ji įkvėpė daug
naujų šokėjų.
Vertimas - Agata Kairytė. Redakcija -
Agnė Petrovskienė
Samia Gamal
Samia Gamal, (tikrasis vardas
Zanaib Ibrahim Mahfuz) gimė 1924 m. mažame Egipto miestelyje Wanaoje.
 Netrukus,
po dukters gimimo, šeima persikėlė į Kairą ir apsigyveno netoli garsaus Khan
el-Khalili turgaus. Kai Zainab sutiko sirijietę-libanietę (tuo metu Libanas
buvo Sirijos dalimi), modernaus rytietiško šokio kūrėją Badia Masabni,
jos gyvenimas labai pasikeitė. Badia Masabni priėmė Zainab į savo šokių
mokyklą ir suteikė jai artistės pseudonimą Samia Gamal.
Samia Gamal yra antroji šokėja po Taheyaos Cariocaos. Samia sukūrė
išraiškingesnį pilvo šokį, tokiu būdu pakeldama jo reputaciją. Tuo metu kai
Taheya Carioca buvo grupės žvaigždė, Samia Gamal šoko vadovaujama Badiaos
Masabni.
Po kurio laiko Samia subrendo
kaip solistė, taigi jos šokis tapo laisvesnis, improvizacinio stiliaus.
Netrukus, savo šokyje ji ėmė naudoti ir klasikinio baleto bei Lotynų
Amerikos šokių elementus. Klasikinių šokių mokytoja Ivanova Samiai patarė
šokio metu naudoti skarą dėl jos pagerėja rankų laikysena. Taigi, ji
pradėjo šokti šokį su skara. Samia Gamal tapo ir pirmąja šokėja šokančia ant
scenos su aukštakulniais. Be to, Samia vaidino daugelyje filmų.
Dar vienas svarbus Samiaos
gyvenimo įvykis - susitikimas su Farid Al Atrache, po kurio jie vienas kitą
pamilo.
 1949m.
Farid Al Atrache ir Samia Gamal vaidino Ahmado Badrakha filme
"Tu esi ta, kurią aš myliu"
("Ahebbek Enta"). Tais pačiais metais Egipto karalius Faroukas
Samia Gamal paskelbė "Nacionaline Egipto šokėja".
Filme "She-devil"
("Afrita
Haneim") - Samia vaidino dvigubą rolę šokėja Semsemaos ir
džinės Kahramanaos. Nors 1952 m. Samia ir Faridas Al
Atrache vadino filme pavadintame "Mat Oulch 'Lehad"(Niekam nesakyk), jų
santykiai nebuvo paslaptis .
Farid Al Atrasch ir Samia Gamal
tapo gerai žinomu kino tandemu. Samia vaidino ne tik su Farid Al
Atrasch. 1955 m. filme "Un verre et une cigarette", kurį režisavo
Niazi Mostapha, Samia Gamal didžiajame ekrane pasirodė kartu su Nabil
Al-Alfi, Dalida ir Kouka. Tai, ko gero, vienas iš įdomiausių jos filmų;
Kouka jame atliko keletą dainų.
Farid Al Atrache ir Samia Gamal
romanas nutrūko. Po išsiskyrimo Samija vaidino tokiuose tarptautiniuose
filmuose, kaip 1954 m. "Karalių slėnis" ("Valley of the Kings"),
kuriame pagrindinį vaidmenį vaidino Robert Taylor. Samia šiame filme,
atliko kelis didingus šokius. Vienas iš jų buvo rytietiškas šokis, kurį ji
šoko Egipto klube Luxor. Dar vieną, labai gražų šokį su lazda šiame filme
atliko Egipto šokėjas (vyras).
Kitas, labai populiarus
tarptautinis kūrinys buvo prancūzų prodiuserio Jacques Becker bei
komiko Fernandelio 1954 m. sukurtas filmas "Alibaba ir 40 plėšikų" ("Ali
Baba et les quarante voleurs").  Po
"Karalių slėnio", tai buvo antrasis filmas, kuriame Samiai Gamal teko itin
spalvingas vaidmuo. Filmas "Ali Baba ir 40 plėšikų" tai komedija, sukurta
remiantis žymia pasaka "Arabiškos naktys", kurioje pagrindinį, šeimininko
būsimą nuotaką įsimylėjusio vergo vaidmenį, atliko Fernandelis.
Samia ištekėjo už
milijonieriaus, Teksaso valstijos naftininko Sheppard o
Kingo, kuris priėmė Islamo tikėjimą. Po šio įvykio Egipto šokėja tapo dar
populiaresnė, nes ją dažnai minėdavo žiniasklaidos atstovai. Tačiau
vedybinis gyvenimas trūko neilgai. 1958 m. Samia Gamal ištekėjo už Roshdy
Abaza vieno iš garsių Egipto arabų (galbūt maišytos
egiptietiškos-itališkos kilmės) aktorių, su kuriuo Samia taip pat vaidino
daugelyje filmų. Gana linksmą vaidmenį Abaza atliko filme "Houwa oua al
Nessaa" 1966m. Čia jis vaidino santuoka nepatenkintą vyrą, kuris,
kurdamas naują teatro pjesę (jame taip pat vaidino Hend Rostom) įsimyli
pilvo šokėją.
Šokėja Samia Gamal pripažino, kad
savo filmuose ji šoka labiau vakarietiško nei rytietiško stiliaus šokius,
nes, anot jos, "rytietiškame šokyje daugiau niekas nesikeičia tas pats
rytietiškas šokis pasikartoja kiekviename filme, o vakarietiškas šokis
visuomet yra kūrybiškas ir nuolat kinta". Filmų režisierius Mostafa Niazi
pritarė Samiaos Gamal nuomonei, todėl savo naujame filme parodė tris
vakarietiškus ir tik vieną rytietišką šokį. 1954 m. Mostafa Niazi pastatė
filmą "Taxi de l'amour" ("Taxi al Gharam"). Tokiu požiūriu Samia Gamal
sukėlė savotišką rytietiško šokio revoliuciją ir dėl to jai teko atremti
nemažai kritikos.
Samia iki šių dienų išliko viena
iš didžiausių pilvo šokio novatorių. Nėra jokių abejonių, kad legendinė
Samia buvo viena iš Egipto pilvo šokėjų, pradėjusių šiuolaikinio pilvo šokio
epochą. Jos šokis buvo teatrališkesnis nei ankstesnių šokėjų. Bėgant metams
ji sukūrė ir ištobulino labai savitą, išskirtinį stilių.
Samia Gamal mirė Kaire 1994 m. gruodžio 1 d.
Vertimas - Agata Kairytė. Redakcija -
Lina
Jankauskaitė
Naima Akef
Gimusi Tantoje 1939 metais liepos 10 dieną,
Naima Akef savo karjerą pradėjo būdama labai jauna. Pradžioje ji rengdavo
pasirodymus Akef cirke, kuris priklausė jos šeimai, atlikdama
 pačius
įvairiausius profesionalius akrobatinius numerius bei kitą cirko meną. Naima
greitai tapo cirko žvaigžde. Vėliau, kartu su Samia Gamal ir Taheya Carioca,
tapo Rytietiško šokio legenda.
Dėka režisieriaus Hussein Fawzy, kuris ją
atrado, Naima labai greitai pasiekė karjeros aukštumų. Fawzy pastatė daugiau
kaip 15 filmų kuriuose pasirodė Naima Akef. Fawzy negalėjo atsispirti
Naimaos kerams ir jų profesiniai santykiai neilgai trukus pavirto į meilę
ir, galiausiai, juodu susituokė. Naima ir toliau visus žavėjo ir netrukus
tapo pačia garsiausia Egipto kino muzikos atlikėja aktore. Naima Akef
prisijungė prie pirmosios profesionalios folkloro grupės šalyje, Lail Ya
Ayn grupės, ir daug prisidėjo prie jos sėkmės.
1957 metais ji buvo nominuota kaip geriausia
folkloro šokėja Maskvoje vykusiame jaunimo festivalyje. Savo, kaip aktorės
karjerą Naima baigė 1964 metais ir visą savo laiką bei dėmesį skyrė sūnui iš
antrosios santuokos su finansininku Salah Abdel Aleem. Pats garsiausias jos
filmas ko gero buvo "Ya Tamr Henna" (tai taip pat ir populiarios dainos
pavadinimas), režisuotas jos vyro, kuriame Naima atliko jaunos "ghawazee" -
čigonės šokėjos, atliekančios šokį su lazda, vaidmenį.
Naimaos Akef gracingi pasirodymai niekada
nebuvo vulgarūs. Naima dainavo, šoko bei vaidino keliuose filmuose,
daugiausiai nespalvotuose. Garsioji Najwa Fouad vadino Naimą savo įkvėpimo
šaltiniu ir sakydavo, kad Naima judėdavo kaip burtininkė.
Naima Akef mirė nuo vėžio 1966 metais
balandžio 23 diena, būdama tik 27 metų.
Vertimas - Almantė Jugulytė. Redakcija -
Ilona Seredochienė
Najwa Fouad
Najwa Fouad buvo labai populiari
aštuntajame ir devintajame dešimtmečiuose. Jos kelias į šlovę prasidėjo jau
septintajame dešimtmetyje. Ir aštuntajame dešimtmetyje ji jau buvo geriausia
pilvo šokio šokėja visame Arabų pasaulyje ir už jo ribų. Jos nuotrauka puošė
Egipto žurnalų viršelius, kaip kad 1966 metais "Al
Kawakeb". Šokis jai visada buvo pirmoje vietoje:
"Būti šokėja, gerbiama ir garsia, buvo mano
svajonė maždaug nuo šešerių, kai aš pradėjau šokti
".
Tikrasis jos vardas - Awatef ir ji gimė 1943
metais Aleksandrijoje. Jos tėvas buvo egiptietis, o motina iš Palestinos.
Motina mirė praėjus keliems mėnesiams po Najwaos gimimo ir tėvas dar kartą
vedė, vėl palestinietę moterį. 1958 metais prieš pat savo 15 gimtadienį
Najwa pabėgo iš Aleksandrijos į Kairą visai be pinigų. Ir apie ją kaip
šokėją pradėta kalbėti jau 1959 metais. Ji buvo sužavėta Naimaos Akef šokio
ir mėgdavo atkartoti jos judesius. Atvykusi į Kairą Najwa pradėjo dirbti
telefono operatore "Orabi"
agentūroje, kuri rūpinosi Egipto kino žvaigždėmis. Jos pamotė taip pat
persikėlė į Kairą, tad taip gal galėjo ją kiek paremti. Darbas
"Orabi" agentūroje buvo
pirmas apgalvotas karjeros žingsnis siekiant patekti į turtingųjų pasaulį.
"Kai "Orabi"
pamatė mane šokančią jis įtikino mane išsinuomoti pilvo šokio kostiumą už 50
piastrų ir pasirodyti scenoje".
Netrukus Najwa Fouad pradėjo šokti
"Sahara City", garsiame
naktiniame klube prie pat piramidžių. Nors šis pavadinimas turbūt labiau
žinomas kaip pilvo šokio albumo pavadinimas. Vėliau ji perėjo į daug
prašmatnesnį "Auberge des Pyramides".
Kitas svarbus karjeros žingsnis buvo Najwa
vedybos su Ahmed Fouad Hassan, talentingu smuikininku, kompozitoriumi ir
dirigentu. Ahmed suteikė Najwaai šansą pasirodyti
labai populiarioje septintojo dešimtmečio šou "Adwoua
Al-Madina" (Miesto šviesos), kuriame dalyvavo
tokios superžvaigždės kaip
Abdel-Halim Hafez, Fayza Ahmed,
Shadia bei Sabah.
Najwa apskaičiuodavo kiekvieną žingsnį: Hassan
buvo 17 metų vyresnis už mane, bet man jo reikėjo. Jis išugdė mano talentus.
Jis atskleidė man mokymosi ir darbo reikšmę norint tapti superžvaigžde. Jis
mokė mane Nelly Mazloum šokių mokykloje ir aš prisijungiau prie Nacionalinės
Šokio Trupės, kur folkloro mane mokė rusų
mokytojai". Najwa Fouad mokėsi šou ir žvilgsnio
pagavimo technikų, kurias akivaizdžiai panaudojo
"Ayoub Al-Masri" ir
"Bahiya wa Yassin"
pasirodymuose. Bet Fouad Hassan norėjo vaiko. Najwa tam nepritarė ir tai
pastūmėjo link jos pirmųjų skyrybų po šešerių gyvenimo santuokoje metų. 1976
metais Najwa Fouad pasiekė savo karjeros viršūnę kai kompozitorius Mohamed
Abdel-Wahab jai sukūrė "Qamar Arbaa-tashar"
(Mėlynasis mėnulis arba 14-asis mėnulis). Būtent šis kūrinys leido jai
pakeisti pilvo šokio atliekimą
ant scenos būdą, tradicinį rytietišką šokį pakeičiant choreografiniu prabangiu
reginiu pridedant daugiau dramatiškų elementų nei jų kada nors yra buvę. Šis
kūrinys daug padėjo Najwaai: "Aš galėjau sujungti Taheyaos Cariocaos ir
Samiaos Gamal rytietiškus šokius su Naimaos akrobatiniu stiliumi ir ant
scenos sukurti dramatišką šou. Najwa subūrė savo šokio grupę, bet ji ilgai
neišsilaikė ir vėliau Najwa nusprendė baigti šokėjos karjerą ir pasinerti į
aktorystę. Ji pasirodydavo scenoje bei kino filmuose, o vėliau tapo filmų
prodiusere.
Pirmasis jos vaidmuo kine buvo nedidelė rolė "Shari
Al-Gob" (Meilės gatvė). Vėliau ji atliko pagrindinį vaidmenį filme "Malak wa
Shaytan" (Angelas ir velnias). "Šiam filmui mane mokė vokalo, taip pat aš
mokiausi vaidinti", sakė ji. Nuo tada Fouad vaidino daugiau nei 100 filmų ir
šoko daugiu nei 250 filmų.
Najwa subūrė grupę iš 12 šokėjų ir 35
muzikantų bei dainininkų, 1 choreografo ir 1 kostiumų dizainerio. "Tai buvo
tarsi mažas mobilus teatras, mes keliavome po šalį ir rengdavome
pasirodymus".
Fouad visada stengdavosi pasiekti ribas,
sukurti dar įspūdingesnius apsirodymus. Vienas iš jos labiausiai įsimintinų
pasirodymų buvo apie arklį vardu Griaustinis. Najwa naudoja tokius žodžius
apibūdindama savo pasirodymus: "atsinaujinimas, vystymas, šlovė ir
savitumas", ir jie yra tarsi savo vietoje jos pergalingoje kalboje.
Najwa Fouad turėjo iškovoti pilvo šokiui
pagarbą. Pasaulyje, kuriame į daugelį linksmintojų buvo žiūrima iš aukšto ir
paniekinamai ji atkakliai pabrėždavo šokio svarbą. Ji tai apibūdino labai
gražiais žodžiais: "Jūs galite užuosti rytietišką aromatą ir patirti vieną
iš Tūkstančio ir vienos nakties".
Jos keturios santuokos galbūt buvo
neišvengiamas naktinio gyvenimo rezultatas, o taip pat sunkaus darbo, kad
viskas scenoje atrodytų lengva ir paprasta. Bet savo santuoką su Sami El-
Zoghbi, Kairo "Sheraton" viešbučio vadybininku, ji visada prisimena su
malonumu, kaip "geriausią laikotarpį savo gyvenime".
Šiandien ji nemato priežasčių kodėl turėtų nustoti šokti. "Menas nesusijęs
su amžiumi ar tautybe
jis susijęs su kūryba bei dabartimi, ir jei
menininkas gali pasirodyti bei mėgautis, jis turėtų tęsti pasirodymus", -
kartą pasakė ji. Fouad yra vienintelė savo kartos šokėja vis dar rengianti
pasirodymus bei seminarus, netgi Europoje. Kitos šokėjos tiesiog baigė savo
karjerą, kartais dėl baimės būti pamirštoms savo karjeros pabaigoje, kartais
priaugus ar netekus per daug svorio, dėl ligų, neatlaikiusios konkurencijos,
sunkaus darbo ar gyvenime pasitaikiusių pagundų. Nors Fouad jau nebešoka
naktiniuose klubuose, jis vis dar dirba teatre ir televizijoje. Seriale "Zizinia"
ji atlieka Badia Masabni, sirės - libanietės šokėjos ir garsaus Kairo klubo
"Salet Badia" savininkės, vaidmenį. To paties klubo, kur Taheya Carioca ir
Samia Gamal, o taip pat tokie dainininkai kaip Farid Al Atrash pradėjo savo
karjerą penktajame dešimtmetyje. Najwa ir Badia turėjo daugiau bendro nei
galima iš pradžių įsivaizduoti: abi jos buvo legendinio grožio bei pačios
įsitvirtino tradiciniais vyrų dominavimo laikais.
Vertimas - Almantė Jugulytė. Redakcija -
Ilona Seredochienė
Farida Fahmi
Farida Fahmi gimė 1946
metais Egipte. Jos tėvas buvo egiptietis, motina - anglė.
Faridaos Fahmi negalime
pavadinti tipine pilvo šokio šokėja. Daug labiau ją tiktų pavadinti
baladi stiliaus karaliene. O
gal geriau būtų pasakyti dar kitai žodžiais Egipto folklorinio šokio
karaliene. Juk čia turbūt ir yra daugelio rytietiškų šokių šaknys.
Viename savo interviu 1995
metais ji pasakė, kad jos gyvenimo meilė buvo ir yra
raqs shaabi - folklorinis
šokis. Ši Egipto šokėja turinti balerinos išsilavinimą savo karjeros viršūnę
pasiekė septintajame dešimtmetyje ir pakeitė egiptietiško šokio įvaizdį,
kuris iki tol buvo siejamas su Holivudišku pilvo šokiu.
Raqs shaabi atsigręžė į
Egiptietiško šokio šaknis, į žmones. Žinoma, folkloriniai
 šokiai
buvo atnaujinti šokio choreografija ištobulėjo - ir choreografas Mahmoud
Reda buvo vienas iš pagrindinių veikėjų siekiant atgaivinti šiuos šokius ir
tapo viena svarbiausių žvaigždžių, būdamas kompozitoriumi, choreografu ir
šokėju.
Būdama 17 Farida šoko "Ya
Leil Ya Ein" miuzikle, kurį rėmė Egipto valdžia. Zakaria Abdul Rahaman
Al-Heggawi buvo šios operetės autorius. "Ya Leil Ya Ein" yra laikoma pirmąją
folklorine pjese kuri atkreipė publikos dėmesį į "Reda Troupe". Jos
vyresnioji sesuo buvo ištekėjusi už Mahmoudo Reda.
Farida tapo
svarbia dalimi "Reda Troupe", geriau žinomos kaip "Egipto Reda folklorinio
šokio trupe". Trupė sudaryta iš 13 moterų ir 16 vyrų šokėjų, kuriems
akomponavo 13 muzikantų. Pirmąjį savo pasirodymą Reda Troupe surengė 1959
metais rugpjūtį, o po to sekė viena sėkmė po kitos. Jie koncertavo visame
pasaulyje. Šiandien "Reda Troupe" pagrindiniu šokėju, treneriu ir
choreografu
yra Atef Farag.
Vertimas - Almantė Jugulytė. Redakcija -
Ilona Seredochienė
Suheir Zaki
 Ši
šokėja gimė 1944 metais Mansoura'os (Ad
Daqahliyah) mieste, Egipte. Ji buvo viena iš garsiausių
šokėjų septintajame ir aštuntajame dešimtmetyje, ir Suheir Zaki atvaizdas
dažnai puošdavo pilvo šokio muzikos albumų viršelius. Priešingai nei įrašų,
kurių viršeliams buvo panaudojamas jos atvaizdas, jos muzikos girdėjimas ir
pajautimas buvo labai skrupulingas ir taip ji nusipelnė visų jai
akomponavusių orkestro narių pagarbos. Kartą Anwar Sadat ją pavadino "Šokio
Oum Kolthoum". Egipto prezidentas apie ją yra pasakęs tokius žodžius: "Kai
ji dainuoja savo balsu, tu dainuoji savo kūnu". Septintajame dešimtmetyje ji
sulaukė apdovanojimų ir medalių iš Irano šacho, Tuniso prezidento bei Gamal
Abdel Nasser.
Kaip ir Taheya Carioca bei
Samia Gamal - jos didžiausi įkvėpimo šaltiniai - ji taip pat tapo legenda.
Tai nebuvo lengvas kelias, net ir auksiniais Egiptietiško šokio laikais.
Pirmiausia ji turėjo įveikti savo tėvo pasipriešinimą ir nueiti ilgą kelią
nuo šokio graikų naktiniuose klubuose Aleksandrijoje iki to laiko, kol tapo
nacionalinės televizijos žvaigžde.
Suheir Zaki buvo viena iš
tų tikrųjų talentų, kurie persikėlė į Kairą ir atskleidė pasauliui geriausia
ką turėjo.
Vertimas - Almantė Jugulytė. Redakcija -
Ilona Seredochienė
Princesė Banu
 Princesė
Banu (Princess Banu) yra viena iš garsiausių (kai kuriems liūdnai
pagarsėjusi) pilvo šokio šokėja iš Turkijos. Ji buvo ypač garsi aštuntajame
ir devintajame dešimtmečiuose, rengdavo pasirodymus visame pasaulyje ir buvo
viena iš geriausių Egipto šokio interpretuotojų Turkijoje, nors jos šokio
kostiumai buvo visai nepanašūs į egiptietiškus. Princesė Banu savo
tarptautinę karjerą pradėjo 1976 metais Galllipoli, turkiškame restorane
esančiame Londone. Gallipoli, kuris buvo vadinamas nepasiduodančiu laiko
įtakai, garsėjo čia pasirodančiomis pilvo šokėjomis.
Turkiškas
pilvo šokis egzistuoja daugiau nei 500 metų ir pasižymi savo unikaliu šokio
stiliumi. Svarbus šio šokio bruožas yra nepastovių ritmų, tokių kaip
karshilama (9/8 ritmas) ir
devri hindi (7/8
ritmas)naudojimas, kurie sutinkami tik Turkijoje. Nors
devri hindI ritmo ištakos yra
Hindustane - Indijoje. Turkijos šokėjos linkę būti labai seksualios ir jų
kostiumai nepalieka beveik nieko vaizduotei. Turkijos šokėjos pradeda savo
pasirodymus būdamos labai jaunos, priešingai nei Egipto šokėjos. Reikia
paminėti, kad kai kurios iš jų išgarsėjo ir dėl savo seksualinių ryšių su
kazino savininkais.
Vertimas - Almantė Jugulytė. Redakcija -
Ilona Seredochienė
Mona Said
Vienos garsiausių Egipto
pilvo šokio žvaigždžių Monaos
Said pasirodymams visada akomponuoja
dideli orkestrai, kaip ir tokioms garsiausioms šokėjoms kaip Najwa Fouad,
Fifi Abdou, Lucy, Dina, Nelli Fouad, Hanan ir Nadia Fouad. Mona Said šoka "Raqs
Sharqi" arba rytietiškus šokius. Šio stiliaus pradininkė buvo garsi Egipto
šokėja Taheya Carioca, kuri šoko Kaire ketvirtajame dešimtmetyje.
Egipte įprasta, kad šokėjos samdo muzikantus. Ir kuo šokėja garsesnė, tuo
lengviau jai bus pritraukti pačius garsiausius muzikantus. Jos domisi kurie
muzikantai yra geriausi, susiranda juos ir bando įtikinti kartu dirbti. Taip
pat turi būti tarpusavio supratimas tarp šokėjos ir muzikantų. Mona Said
samdė pačius geriausius savo laiko muzikantus. Reda Darwish, kuris taip pat
grojo perkusiniais Nelli Fouad grupėje, Samir Srour saksofonu, Dr. Saad
Mohammed Hassan smuiku, Omar Farahat, dirigentas, taip pat grojo smuiku, o
dar buvo Mohsen Adley, grojęs klavišiniais. Mona dažniau pasirodydavo
Londone nei Kaire. Jos išskirtinis stilius padarė ją viena garsiausių XX
amžiaus žvaigždžių. Ji rengia daug seminarų JAV, Didžiojoje Britanijoje bei
kitose šalyse.
Vertimas - Almantė Jugulytė. Redakcija -
Ilona Seredochienė
Fifi Abdou
Ar reikia kam nors pristatyti Fifi Abdou?
Ja žavisi milijonai. Bet taip pat milijonai jos nemėgo, nes manė
 jos
šokius esant vulgariais ir provokuojančiais. Jos vardas buvo minimas
nesuskaičiuojamoje daugybėje skandalų. Fifi savo karjerą pradėjo dirbdama
šokėja. Kilti aukštyn karjeros laiptais padėdavo ir vedybos. Po keleto metų
ji pradėjo vaidinti kine bei teatro pjesėse. Ji yra legendinės pilvo šokėjos
Taheya Carioca gerbėja ir svajoja vieną dieną sukurti filmą apie šios
šokėjos gyvenimą.
Jos kontraversiški pasirodymai aukščiausio
lygio scenose atnešė jai šlovę. Bet juk tuo naudojosi ir Vakarų pasaulio
žvaigždės norėdamos išgarsėti, tai taip pat puikiai veikė ir Rytuose. Fifi
Abdou praleisdavo tiek pat daug laiko teismo salėse kaip ir šokių. Dėl šių
priežasčių ji visada vaikščiodavo lydima apsauginių, kad jie reikalui esant
galėtų apsaugoti nuo gerbėjų ar oponentų.
Vis dėlto ji buvo ryški pilvo šokio žvaigždė. Net ir savo vėlyvuosiuose
pasirodymuose ji ieškodavo kuo galėtų praturtinti savo šokį. Tad nereikia
net abejoti, kad Fifi Abdou buvo nuostabi šokėja. Ji ir jos vadybininkai
tiksliai žinojo kaip pasinaudoti masinio informavimo priemonėmis. Juk tai
tik dalis žaidimo. Ji net nesvarstė apie atsisveikinimą su scena. Bet jos
ilgas kelias nuo "bint al baladi" iki "Rytų šokių žvaigždės" nebuvo visada
paprastas ir lengvas. Kai kurie jos projektai netapo populiariais. Ir Fifi
taip pat nėjo jaunyn, net veido pakėlimo operacijos nepadėjo. Bet vis dėlto
ji niekada nepraranda savo žavesio ir būdama scenoje ji visada išlieka
jauna.
Vertimas - Almantė Jugulytė. Redakcija -
Ilona Seredochienė
|