Pilvo šokio stiliai

Jeigu Jūs žvelgiate į šį puslapį, reiškia šokio, kuris vadinasi BELLY DANCE, populiarumas vis auga. Galima teigti, jog šiuo metu Lietuvoje arabiško pilvo šokio bumas. Praktiškai bet kur, kur Jus ateitumėte pasilinksminti, šoka pilvo šokį. Kiekvieną dieną Lietuvoje atsiranda naujų pilvo šokio atlikėjų, mokytojų, atidaroma vis naujų mokyklų, kuriose mokina pilvo šokio.

Šis puslapis skirtas tam, kad Jus teisingai informuotume apie pilvo šokio kilmę ir ypatumus.

FOLKLORIC  - فلكلور – ORIENTAL – FOLKLORINIS

Folklorinis šokis – tai šokis gimęs iš tam tikros šalies arba šalies regiono tradicijų. Šokis dažniausiai sudarytas iš paprastų judesių, kuriuos gali išmokti daug žmonių (ne profesionalų). Tradiciškai folklorinis šokis pereina iš kartos į kartą toje vietovėje, kurioje jis šokamas. Folkloras – tai tam tikros vietovės kultūrinis paveldas, atspindintis žmonių, gyvenančių šioje vietovėje, papročius, muziką, kostiumus ir istoriją. Folklorinis šokis yra dviejų tipų:

1. Atliekamas visų gyventojų, atvaizduojantis jų jausmus. Jis neturi jokio ryšio su teatru, labai populiarus tautinėse šventėse, vestuvėse.

2.  Atliekamas teatrinio šokio meno profesionalų.

Egipte yra virš 25 skirtingų folklorinio pilvo šokio stilių. Mes pateikiame kelis populiariausius.

 SAIDI ORIENTAL – صعيدي  أورينتال 

Nors Egipte gyvena daugybė tautų, bet patys karsčiausi ir pavojingiausi Egipto žmonės – SAIDI (saidi) tauta. Jie gyvena Nilo pakrantėje nuo ASYUN miesto iki miesto ASWAN, pietinėje Egipto pusėje. Šio regiono vyrai mėgsta nešioti gražius ūsus. Jie juos specialiai augina ir prižiūri, todėl, kad dideli ir ilgi ūsai – tai turto ir gerbuvio ženklas, ypatingai, jei, be ūsų jie turi ginklų, aukso ir 4 žmonas... Jie turi patarlę:  Pats „krūčiausias“ vyras ant savo ūsu gali patupdyti erelį.

Šiuo žodžiu  - SAIDI - vadinama viskas, kas turi ryšį su SAID regionu Egipte. SAIDI šokio stilių galima šokti su lazdą ir be jos. Lazda arabiškai – عصاية– ASSAYA (asaja).

Nuo seno šio regiono vyrai naudojo ilgas bambukines lazdas kaip ginklą. Palaipsniui atsirado ypatingas vyrų šokis –  تحطيب – TAHTEEB (tahtyb), kuriame buvo imituojama kova lazdomis.

Moterys panaudojo šokio su lazda manierą, bet padarė jį lengvesniu, žaismingesniu, ir sukūrė atskira stilių – رقص  العصاية - RAQS AL ASSAYA (šokis su lazda).

GHAWAZEE - غوازي

GHAWAZEE (gavazi) – tai čigonų gentis įsikūrusi Egipte. Pirma karta GHAWAZEE paminėti XVIII amžiuje. 1834 metais GHAWAZEE buvo išvaryti iš Kairo ir apsigyveno pietiniame Egipte. Jų šokis, muzika, kultūrinė atributika skiriasi nuo to, kuo pasižymi SAIDI tauta, istoriškai gyvenanti šiame regione. Šokyje jie naudoja sagatus.

Arabiškai – صاجات - SAGAT (sagat) arba Finger Cymbal angliškai (fingė cimbal) – metalinė plokštelė, kuri tvirtinasi prie piršto. Naudojama dvi poros sagatų, kurių pagalba šokėja muša papildoma ritmą, norėdama pabrėžti vieną ar kitą šokio vietą.

BALADI – بلدي

BALADI (baladi) verčiant iš arabų kalbos reiškia „gimtinė“ arba „gimtasis miestas“.

Egiptiečių tarmėje skamba kaip –- فن شعبي   ORIENTAL SHAABI (oriental šaabi) arba FAN SHAABI (fan šaabi). Tik nuo 1921 metu ORIENTAL SHAABI tapo antru BALADI stiliaus pavadinimu. BALADI stiliaus šokis būdavo atliekamas daugelyje gyvenviečių visame Egipte. Paprastai moterys jį šokdavo moterims namuose. Šio šokio pagrindą sudaro klubų judesiai. Rankų judėjimas gana paprastas ir nepasikartojantis. Tradicinis šokio kostiumas –  - جلابية  GALABIYA (galabija) (ilga, balta, tiesaus kirpimo suknelė iki žemės) su skara ant klubų ir skara ant galvos. Šokama basomis. BALADI – tai stilius, kuris labai populiarus Egipte, ypatingai centrinėje senojo Kairo dalyje Mohamedo Ali gatvėje, kur gimė ir gyvena daug žymiu aktorių. BALADI stiliumi šoka tokios žymios šokėjos kaip Nagwa Foad, Fifi Abdu, Zinat Olwy.

KHALIGI – خليجي

KHALIGI (halidži) arabiškai reiškia „įlanka“, o šiuo žodžiu šokių pasaulyje apibūdinama muzika iš Persų įlankos/Arabijos pusiasalio (Saudo Arabija, Kuveitas, Bahreinas, Kataras, JAE, Omanas) regiono šokių stilius. Šiuo stiliumi šoka tik moterys. Pagrindinis akcentas nukreipiamas į kostiumo bei šokėjos plaukų grožį. Judesiai susideda iš ryškių greitų pečių papurtimų, skirtingų ritmų plojimų bei įvairių žingsnelių. Šio stiliaus tradicinis rūbas – عباية – ABAYA (abaja) arba dar kitaip vadinamas –  فوستان خليجي - fustan khaligi (fustan halidži).

NUBIA – نوبي

NUBIA (Nubija) senovėje žinoma kaip KUSH (Kuš) karalystė, tęsėsi į pietus nuo ASWAN‘o iki Sudano sostinės CHARTUM‘o. Šiuo metu NUBIA tai Egipto miesto ir regiono, kuris driekiasi prie sienos su Sudanu, pavadinimas. Nubiečiai yra tamsesnio gymio nei kitų  regionų egiptiečiai. Jie turi savo tradicijas, kultūrą, kalbą. ASWAN yra labiausiai saulėta vieta Egipte. Šis regionas išsidėstęs šalies pietuose ir senovėje buvo pasienio miestas. Gyvenimas čia niekur neskuba. Malonu pasivaikščioti krantine arba paplaukioti valtimi Nilu, pasėdėti restoranėlyje prie pat vandens, paklausyti senoviškos nubiečių muzikos. Nubijos žmonės labai linksmi ir mėgsta šokti. Vestuvėse susirenka šimtai žmonių ir visi šoka kartu.

Nubiečių šokis – tai grupinis šokis. Spalvingi kostiumai, ypatingas, nepakartojamas ritmas. Šokio pagrindas – tai klubų judesiai, bei taip pat ir labai gražūs rankų mostai. Ypatingai nepakartojamas ritmas, dažniausiai greitas, kažkuo panašus į KHALIGI ritmą. Kaip šokio aksesuarus naudoja -  دف - DAF (daf) –bugneliai su žvangučiais ir – خوص – CHUS (chus) – lėkštę iš nendrių.

SIWA – سيوا

SIWA (siva) vienas iš beduinų šokių stilių. Beduinų gyvenvietė SIWA yra Egipto pasienyje su Libija, Sacharos dykumoje, tarp kalnų. Dar visai neseniai SIWA buvo viena iš neprieinamiausių  oazių Egipte. Ji taip pat viena iš labiausiai neeilinių oazių. SIWA gyventojai turi savo kultūrą ir papročius, jie kalba berberų kalba, kuri skiriasi nuo arabų. Dauguma moterų dėvi tautinius drabužius ir puošiasi sidabru. Verčiant iš arabų kalbos gyvenvietės pavadinimas - WAHET SIWA (vahet siva) - skamba kaip „oazė mieste“. SIWA – tai miesto ir tautos pavadinimas.

Šokyje pagrindinis akcentas suteikiamas klubams. Šį stilių valdo labai nedidelis profesionalų ratas. Tradicinis šio šokio stiliaus rūbas – GALABIYA iki kelių ir plačios kelnės taip pat skara ant galvos slepianti pusę veido. Moterys mėgsta ant rankų nešioti  daug aksesuarų.

HAGGALA – هجالة

HAGGALA (hagala) – tai beduinų, gyvenančių Sacharos oazėse, stilius. Arabiškai HAGGALA reiškia  „šokinėti“. Tai itin energingas šokis, kuriame pagrindinis akcentas - klubų judesiai. Taip pat naudojami plojimai ir šuoliai (šuolius dažniausiai daro vyrai). Vyrų HAGGALA šokis primena libaniečių DABKA. Tradicinis šio stiliaus rūbas – suknelė ir sijonas su daug raukinių.

ANDALUSIAN – أندلوسين - ANDALUZIETIŠKAS

ANDALUZIA (Andaluzija) vadino pietinę Ispanijos dalį, kuri 800 metų buvo okupuota arabų. Šis šokis susiformavo būtent ten ir įgavo daug flamenko bruožų. Tarp kitko, viena iš žodžio „flamenko“ atsiradimo versijų – nuo arabiško - هغنى الفلاح – GHINA FALLAHY – (hina fellahi) - dainuojantis valstietis. Šio stiliaus šokis atliekamas akomponuojant gražiai, ritmingai ir tuo pačiu raminančiai muzikai. Kostiumas turėtų pabrėžti kiekvieno judesio lengvumą.

ESKANDARANI – اسكندراني- ALEXANDRIАN - ALEKSANDRIETIŠKAS

ALEXANDRIA (Aleksandrija) – antras pagal didį Egipto miestas, turintis daugiau Viduržemio jūros nei arabiškų bruožų. Šio miesto kultūra skiriasi nuo kitos Egipto dalies, nors jis ir yra tik 225 km. Nuo Kairo. Arabiškai ALEXANDRIA tariasi kaip - ESKANDARANI (ėskandarani).

ESKANDARANI šokių stilius labai linksmas, žaismingas ir užvedantis. Tradicinis šio stiliaus kostiumas – suknelė su raukiniais ir didelė skara –ملاية – MELAYA (melaja). MELAYA – tai ALEXANDRIA  moterų apdaro dalis.

SHAMADAN – شمعدان

Egiptiečių tarmėje šio stiliaus pavadinimas skamba kaip - عواله - AWALEM (avalem).

Pilnas pavadinimas - رقص الشمعدان - RAQS AL SHAMADAN (raks al šamadan) – šokis su žvakide. Nuo seno šis šokis  Egipte šokamas vestuvėse, kai šokėja, nešanti ant galvos didelę išraižytą žvakidę, apšviečia jauniesiems kelią į laimingą vedybinį gyvenimą. Stulbina atskirų, vienas nuo kito izoliuotų, klubų, krūtinės judesių ir lengvo, minkšto žingsnio menas – juk žvakidė negali judėti. Atliekant šį šokį reikia labai apgalvoti kostiumo dizainą , kad jo nepadegti ir nesugadinti lašančiu vašku. Tradicinis šio stiliaus kostiumas – plačios kelnės ir trumpa palaidinė ar liemenėlė arba ilga suknelė su priglundančiu viršumi ir plačia apačia.

Žvakidė – tai Shafikos, egiptiečių šokėjos gyvenančios XIX amžiuje, atradimas. Iki tol žvakes eidami prieš jaunuosius vestuvėse nešė vaikai, tai simbolizuodavo, kad vaikai tai ateitis, o žvakės – šviesa į ateitį.

FARAONIC  DANCE – رقص فرعوني

Prieš septinis tūkstančius metų egiptiečiai jau mokėjo šokti, ir tai galima pamatyti jų freskose bei ant šventyklų sienų. "Iki šiol mes nežinome, kaip šoko senovės egiptiečiai, bet mes galime numatyti kaip jie pradėdavo šokio frazę ir kaip ją užbaigdavo. Mes kuriame judesius bei judesių junginius semdamiesi įkvėpimo iš to, ką pamatėme senovės freskose, naudodami šių laikų egiptiečių choreografų vaizduotę." (iš Nabil Mabrouk „Dance in Egypt“ – žinomo choreografo ir rytietiško šokio istorijos dėstytojo – knygos).

RAQS SHARQI – رقص شرقي – ORIENTAL BELLY DANCE

RAQS SHARQI (raks šarki) kitaip vadinamas BELLY DANCE, kas pažodžiui  iš anglų kalbos reiškia „pilvo šokis“. Bet tai nėra teisinga, nes žodis „SHARQI“ apibūdina kūno dalį, kuri yra nuo bambos iki klubų. Taigi, neradę tinkamo atitikmens anglai pritaikė artimiausia atitikmenį – „BELLY“.

Viena iš daugelio versijų, kodėl šis šokis vadinamas būtent taip, aiškina, jog „BELLY“ tai žodžio „BALADI“, reiškiančio „gimtinė“, „gimtasis miestas“, atmaina. Beje, didžiąją dalį šio stiliaus šokių elementų sudaro „BALADI“ stiliaus elementai, bet jame galima rasti ir kitų stilių judesius bei ritmus. Vienu žodžiu, galima sakyti, jog RAQS SHARQI tai daugelio egiptietiško folkloro stilių mišinys.

TANNURA – تنورة

Sufijų Tannura šokis yra labai savitas, sudarytas iš nesuskaičiuojamų šokėjo sukinių. Šie sukiniai – tai ypatingų Islamo sufijų, žinomų kaip Mulawia sekta, atspindys. Tikintys šia koncepcija iš sukinio taško mato visatos kamieną. Kadangi visata prasideda ir baigiasi tame pačiame taške, vyriausias šokėjas (Lafife), kuris reprezentuoja saulę, visuomet pradeda ir baigia sukinius tame pačiame taške. Tuo tarpu jaunesni šokėjai (Hanatia), simbolizuojantys žvaigždes, juda aplinkui jį. Visi jie juda prieš laikrodžio rodyklę, sutampančiais ratais atspindėdami keturis sezonus, labai panašiai, kaip piligrimai šoka apie Kabą? (musulmonų Šventojo kapas). Kai vyriausias šokėjas ištiesia dešinę ranką į viršų, o kairę į apačią, jis nutiesia ryšį tarp žemės ir dangaus. Besisukdamas ratu šokėjas suformuoja tartum priedainius, siekia ekstazės simboliškai bandydamas priartėti prie dangaus. Atlaisvindamas liemenį juosiantį diržą šokėjas tarytum pakyla į dangų... Daugiau

DABKA – دبكة

DABKA (dabka) – tai užvedantis folklorinis Libano šokis. Būtina tautinių švenčių dalis nuo seno ir iki dabarties. DABKA šokį  dažniausiai šoka vyrai.