Tribal Dance

Absoliučiai naujas Lietuvoje šokių stilius. Koks jis? Kuo skiriasi nuo kitų šokių stilių? Ar turi savo klasiką? Pradėsime savo pasakojimą nuo stiliaus „American Tribal Style“, kurį galima vadinti „tribal“ pradžia. Vėliau atsirado kiti „tribal“ stiliai – „tribal fusion“, „gothic tribal“, „urban tribal“ ir daug kitų...

Ištakos

„Tribal dance” reiškia „genties šokis”, tačiau jau daugelį metų šokių pasaulyje šis terminas asocijuojamas su tam tikra šokių kryptimi, dirbtinai sukurta JAV ir neturintis nieko bendro su tam tikru etnosu.

„Tribal dance” stilius (toliau – „tribal“) jau seniai tapo žinomu „brendu“, jį propaguojant nemažai padėjo šio stiliaus pradininkė bei įkūrėja Karolina Nerikkio.

Koks gi jisai?

„Tribal“ būna labai įvairus, tačiau jo pagrindas – tai „American Tribal Style“ (toliau „ATS“) versijos, kurias sukūrė Karolina Herikkio. Tai tapo „tribal“ stiliaus pagrindais.

Tai universali grupinio improvizacinio šokimo sistema, kuri savyje apjungia tam tikrą kiekį judesių, atliktų savita technika, sutartinius ženklus ir eilę bazinių šokio schemų bei šokėjų išdėstymų. Karolina sako: „Jeigu jūs atliekate šokį pagal mano sukurtus standartus – tai yra „ATS“, jeigu jūs ką nors pakeitėte – tai paprastas „tribal“, „tribal fusion“ ir pan.

„ATS“ požymiai

Šį stilių nuo bet kurio kito šokių stiliaus galima atskirti pagal kelis požymius. Stilių sudaro griežti šokėjos išvaizdos reikalavimai, šokimas tik grupėje, tam tikru savitu išsidėstymu scenoje, naudojant tik bazinius „ATS“ judesius ir jokių choreografinių ruošinių naudojimo.

Aišku, vargu ar jūs atskirsite ar tai paruošta choreografija, ar improvizacija. Grupė tiksliai atlieka valdomą improvizaciją pagal sistemą, kuri buvo sukurta Karolinos. Sistema suteikia galimybę nepažįstamiems žmonėms, be išankstinio pasiruošimo, sinchroniškai šokti pagal bet kurią muziką, pasirodymą kuriant tiesiog scenoje. Ši sistema – tai „ATS“ stiliaus pagrindas. Sistema sudaryta iš vieningo judesių rinkinio ir visos sistemos pagalbos (slaptų raktų), šokyje perduodami pereinant iš vieno judesio prie kito. Tai kažkas tarpinio tarp šokio kalbos ir žaidimo „Atspėk judesį“.

Grupėje yra lyderis ir „sekantys lyderį“. Lyderio užduotis - šokį kurti eigoje. „Sekančiųjų lyderį“ užduotis – greitai ir tiksliai suprasti „raktą-pagalbą“, tam, kad visa grupė sinchroniškai galėtų įsijungti į judesį.

Pvz., tam, kad „įjungti“ „Arabic“ judesį, vedanti šokėja atsistos ant neaukštų pirštų (neištiesiant kelių), pasukus korpusą įstrižai į kairę, pakels abi rankas į viršų. Tuo atveju, jei vedanti šokėja pakėlus abi rankas stovės ant pilnos pėdos ir jos korpusas „žiūrės“ tiesiai į žiūrovus – tai bus „raktas-pagalba“ atlikti judesį „Egyptian“. Tokiu būdu, atsižvelgiant į šokėjos-lyderės kūno pasukimą, stovėjimą ant pirštų ar pilna pėda, rankų išdėstymą, kitos šokėjos žino, koks bus sekantis judesys.

Šokėjos iš viso pasaulio, išmokusios šią sistemą, įgauna galimybę pirmą kartą susitikus, išeiti ant scenos ir sušokti vieną bendrą „genties šokį“, nes tam netrukdo net ir kalbos barjerai. Argi tai nenuostabu?

Kur stovėti?

Šokėjų išsidėstymo scenoje sistema yra labai savita ir ne visada suprantama žiūrovams. Kadangi tai improvizacinis šokis – šokėjų „persirikiavimai“ negali būti labai sudėtingi. Pagrindinė išsidėstymo scenoje sistema: „solinė grupė“ (nuo 2 iki 4 šokėjų, šokančių scenos centrinėje priekinėje dalyje) ir „choras“ (šokėjusios, sustojusios į pusmėnulio formos liniją ir šokančios scenos galinėje dalyje). Periodiškai „solinė grupė“ keičiasi – šokančios centre nueina į „chorą“, iš „choro“ jas keičia kitos šokėjos. Tokia šokėjų kaita vyksta viso šokio metu. „Choro“ užduotis – būti papuošimu, paveikslo rėmeliu „solinei grupei“. „Solinė grupė“ – tai pats paveikslas, pagrindinis šokio veiksmas, kuri surinko visą žiūrovų dėmesį. Ir „solinė grupė“, ir „choras“ turi savo periodiškai besikeičiančius lyderius, kurie veda šokį.

Kaip pasipuošti?

Absoliučiai vienodų „tribal“ rūbų nėra. „ATS“ kostiumo pagrindas nesikeičia, tačiau detales ir spalvinį sprendimą šokėja pasirenka pati. Siekiama vientiso stilistinio grupės apipavidalinimo, tačiau visos šokėjos turi teisę saviraiškai ir gali pabrėžti savo individualumą, bet šio vientiso stiliaus ribose.

Kiekviena „ATS“ šokėja turi dėvėti:

- nepermatomas, plačias kelnes;

- plačius, pūstus sijonus iki žemės (patartina 2);

- „čioli“ (trumpa bliuzelė – indiško stiliaus „topas“);

- išsiuvinėta liemenėlė;

- skara su kutais ir / arba diržas minkštu pagrindu, puoštas dideliu kiekiu pomponų, kutų, pagamintų iš vilnonių siūlų ir išsiuvinėtas specifine „tribal“ furnitūra;

- didelį kiekį papuošalų, aksesuarų, monetų (sendinto sidabro spalvos). Dažniausiai naudojami „kuči“ – antikvariniai, rankų darbo afganistanietiški papuošalai;

- šokėja turėtų būti su aukšta šukuosena, puošta dideliu kiekiu papuošalų ir gėlių arba su turtingai puoštu „tiurbanu“ (indiškas galvos apdangalas).

„ATS“ kostiume neleidžiami (kaip ir daugelyje kitų „tribal“ krypčių su nežymiomis išlygomis:

- plikos kojos;

- permatomi, blizgantys, „skraidantys“ audiniai;

- labai blizgantys, aukso spalvos papuošalai;

- palaidi plaukai;

- siauri sijonai, sijonai / kelnės su praskiepu;

- nenatūralios, neryškios audinių ir aksesuarų (gėlių) spalvos;

- žvilgantys karoliukai, akmenys.

Kaip šokti?

„Tribal“ stiliaus technika unikali. Kiekvienas, pabandęs šokti „tribal“, naudojant tik pilvo šokio (tik indiško arba tik flamenko) judesių bazę – pasmerktas toms pačioms grubioms klaidoms, kurios daromos bandant atlikti bet kokį mažai žinomą šokį. Nors „tribal“ stilius savyje apjungia daug pilvo šokio judesių, jis nėra pilvo šokio dalis. Šių judesių ištakos yra folklorinės pilvo šokio šaknys, o ne jo kabare versija. Dažniausiai tie judesiai modifikuoti, suderinti su kitų šokių krypčių elementais. Aktyvus „raks sharki“ ar kito šokių stiliaus technikos naudojimas atliekant „tribal“, visuomet išduoda šokėjos (-jų) paviršutiniškas žinias apie „tribal“.

Yra visa eilė techninių momentų, kurie būdingi pilvo šokiui ir kurių nepamatysite „tribal“ stiliuje. Juos naudojanti šokėja sudaro lengvą, skriejantį įvaizdį, taip pat turi gundančią potekstę. Taip minkštos, skriejančios rankos, „arabeskai“, darbas plaukais, aukšti puspirščiai (tiesiomis kojomis).

Tačiau „tribal“ technikai būdingi žemas ir minkštas įtūpstai, išdidi nugaros laikysena su aukšta krūtine ir įtrauktu užpakaliuku („pasiskolina“ iš flamenko), stiprios, įtemptos, aukštai iškeltos rankos, aukštas kūno dalių izoliacijos lygis, nejudinanti galva, ryškus dubens ir krūtinės darbas.

Visa tai į „tribal“ atėjo iš „ATS“, kur techniniai niuansai aiškiai aprašyti, pradedant tuo, kad kiekvienas judesys turi savo pavadinimą, „raktą-pagalbą“ ir baigiant kiekvieno elemento atlikimo technika. Šokant „ATS“ naudojama tik ši technika.

Dar vienas „tribal“ bruožas yra „zacharit“ – giliai iš gerklės einantis garsas, kurį skleidžia šokėjos ir žiūrovai. Kadangi šokėjos atlieka improvizaciją ir šiais garsais jos palaiko viena kitą, taip pat girdi žiūrovų palaikymą. „Zacharit“ tokia pati „tribal“ dalis kaip kostiumas ar technika.

Pabaigai

„Tribal“ – gana jaunas, sintetinis stilius, tačiau jau turintis pilnai susiformavusius pagrindus. „Tribal“ aktyviai vystosi, atsiranda daugybė naujų pakraipų; klasika lieka „tribal“ pagrindu ir net įvairios naujovės bei papildymai nekeičia jo iš pagrindų.

„ATS“ elementų ir technikos mokymasis yra būtinas, jei norėsite šokti bet kurią iš „tribal“ pakraipų. Taip pat šokant improvizaciją grupėje, įgyjama lyderio gebėjimų, rūpinamasi ne apie asmeninį šokį, o apie visos grupės įvaizdį (taip atmetama konkurencijos grupėje galimybė),  šokėja pajaučia vienybės šokyje dvasią, atranda „tribal“ filosofiją bei įvaizdį (būdą), būdinga jam sąveiką su grupe ir žiūrovais.

Vertimas - Ilona Seredochienė. Redakcija - Kęstutis Armonas